Čakrų sistema kaip gyvenimo žemėlapis: kodėl problema niekada nebūna vienoje vietoje

Žemėlapis prasideda ne nuo dvasios, o nuo žemės

Labai svarbu:

Energija nekyla iš viršaus į apačią.
Ji kyla iš apačios į viršų.

Jei:

• nėra saugumo kūne

• nėra atramos gyvenime

• nėra teisės norėti

• nėra ribų

jokia intuicija, jokia dvasia ir jokia meilė ilgai neišlaikys.

Todėl tiek daug „sąmoningų“ žmonių yra pavargę.

Kaip iš tikrųjų juda energija

Jeigu pažiūrėtume į čakras kaip į kelią:

• šakninė – ar aš galiu būti čia?

• sakralinė – ar aš galiu jausti ir norėti?

• saulės rezginys – ar aš turiu teisę rinktis?

• širdis – ar aš galiu mylėti neprarasdama savęs?

• gerklė – ar aš galiu pasakyti tiesą?

• trečioji akis – ar aš pasitikiu tuo, ką matau?

• karūna – ar aš pasitikiu gyvenimu?

Jei viena grandis silpna –
visa sistema kompensuoja.

Ir dažniausiai kompensuoja širdis arba protas.
Todėl tiek daug perdegimo.

Kodėl „darbas tik su viršumi“ neveikia

Labai daug žmonių ateina su:
– meditacijomis
– afirmacijomis
– dvasiniais ieškojimais

Bet kartu:

• bijo pinigų temos

• gyvena be ribų

• ignoruoja kūno signalus

Tai sukuria atskirtį.

Dvasia be kūno tampa pabėgimu.
Kūnas be prasmės – našta.

Čakrų sistema nėra apie pabėgimą.
Ji apie įkūnytą gyvenimą.

Kada iš tikrųjų prasideda gijimas

Ne tada, kai „sutaisai“ čakrą.
O tada, kai pamatai ryšius.

Kai supranti, kad:

• tavo tylėjimas susijęs su saugumu

• tavo per didelis davimas – su saviverte

• tavo pasimetimas – su nutildyta intuicija

• tavo nuovargis – su per ilgai nešamu svoriu

Atsiranda ne kaltė.
Atsiranda aiškumas.

Čakros nėra problema. Jos – informacija

Kūnas niekada neklysta.
Energija neklysta.

Ji tik rodo:
kur per daug,
kur per mažai,
kur per ilgai nebuvo tavęs.

Ir čia mes labai natūraliai prieinam prie kito lygmens.