Čakrų sistema: kodėl užblokuota apačia nutildo gerklę, o per atvira širdis išsekina kūną

Čakros – ne teorija. Jos gyvena tavo kasdienybėje

Trumpai, labai žmogiškai:

• Šakninė čakra – ar saugu būti čia? kūnas, pinigai, stabilumas

• Sakralinė – ar leidžiu sau jausti, norėti, mėgautis?

• Saulės rezginys – ar turiu teisę būti savimi? ribos, savivertė

• Širdis – ar moku mylėti neprarasdama savęs?

• Gerklė – ar drįstu sakyti tiesą?

• Trečioji akis – ar pasitikiu savo vidiniu matymu?

• Karūna – ar jaučiu prasmę, ryšį su gyvenimu?

Svarbiausia čia ne pavadinimai.
Svarbiausia – judėjimo kryptis.

Energija kyla iš apačios į viršų.
Jei apačia užrakinta – viršus neturi kuo kalbėti.

Kai blokuojasi apačia, gerklė nutyla

Labai dažnas scenarijus.

Žmogus sako:
„Aš žinau, ką noriu pasakyti, bet neišeina.“
„Rašau, trinu, vėl rašau.“
„Viešumas kelia įtampą.“
„Atrodo, kalbu, bet manęs negirdi.“

Ir tada visi žiūri į gerklės čakrą.
Bandom „atverti balsą“.

Bet dažnai problema – ne ten.

Kai šakninė čakra gyvena nesaugume:

• nuolatinis nerimas

• pinigų tema kelia įtampą

• kūnas gyvena įsitempęs

• viduje – „reikia laikytis“

Kai sakralinė užspausta:

• nebeaišku, ko nori

• dingsta džiaugsmas

• gyvenimas tampa „reikia“, o ne „noriu“

Tokiu atveju gerklė neturi pagrindo.
Nėra iš kur kilti balsui.

Nes sakyti tiesą, kai viduje nesaugu – labai sunku.

Kai širdis per daug atvira, o apačia tuščia

Čia ypač daug jautrių, sąmoningų žmonių.

Širdis dirba už visus:

• supranta

• atleidžia

• palaiko

• laukia

• myli

Bet jei apačia:

• bijo gyventi

• neturi ribų

• neturi atramos kūne

širdis pradeda deginti save.

Tada atsiranda:

• emocinis nuovargis

• nusivylimas žmonėmis

• jausmas „esu viena, nors aplink daug žmonių“

• kūnas sako stop

Tai ne todėl, kad per daug myli.
Tai todėl, kad per mažai atsiremta į save.

Kodėl neveikia darbas tik su viena čakra

Labai svarbu pasakyti.

Neužtenka:

• atverti gerklę, jei apačia bijo gyventi

• dirbti su širdimi, jei savivertė sužeista

• medituoti, jei kūnas gyvena išgyvenimo režime

Čakros nemėgsta „lopymo“.
Jos nori vientisumo.

Kartais didžiausias gijimas – ne viršuje.
O ten, kur seniai nebuvo saugu būti.

Jei dabar jauti, kad kažkas „ne taip“

Noriu, kad šitą pasiimtum sau.

Su tavimi nieko blogo.
Labai tikėtina, kad viena tavo sistemos dalis per ilgai tempė už visas kitas.

Čakros nerėkia iš karto.
Jos tyliai siunčia signalus.

Kūnu.
Santykiais.
Pinigais.
Nuovargiu.

Kai pradedi matyti visą vaizdą – atsiranda lengvumas.
Ne spaudimas keistis.
O aiškumas, kur esi dabar.