Kodėl vien Human Design ar vien Likimo Matricos nepakanka: apie tikrą, įkūnytą savęs pažinimą

Viena sistema rodo „kaip“, kita – „kodėl“

Human Design labai tiksliai parodo:
– kaip teka tavo energija
– kaip priimi sprendimus
– kur esi jautri
– kur tavo natūralus ritmas

Tai kūno architektūra.
Mechanika. Gyvenimo instrukcija.

Bet Human Design ne visada atsako į klausimą:
kodėl tu gyveni ne pagal ją?

Čia atsiranda Likimo Matrica.

Likimo Matrica parodo:
– vidinius konfliktus
– karminius pasikartojimus
– santykių scenarijus
– baimes, kurios valdo pasirinkimus

Ji kalba apie vidinį turinį,
kuris dažnai blokuoja tai, ką HD rodo kaip potencialą.

Kodėl vien Human Design dažnai lieka „galvoje“

Labai dažna situacija:
žmogus žino savo tipą, strategiją, autoritetą,
bet vis tiek:

– renkasi prieš save
– lieka santykiuose, kurie skaudina
– dirba darbus, kurie sekina

Ne todėl, kad nesupranta.
O todėl, kad viduje veikia gilesni sluoksniai:
– kaltė
– pareigos jausmas
– lojalumas šeimai
– baimė būti savimi

Human Design to neneigia.
Bet jis ne visada parodo, iš kur tai atėjo.

Kodėl vien Likimo Matrica be kūno taip pat nepakankama

Kita medalio pusė.

Žmogus puikiai supranta savo karmą.
Matricą.
Gyvenimo pamokas.

Bet lieka klausimas:
kaip dabar gyventi kitaip?

Čia be kūno mechanikos lengva įstrigti:
– per analizę
– per supratimą
– per „aš jau žinau, kodėl man taip“

Bet gyvenimas nevyksta galvoje.
Jis vyksta sprendimuose, veiksme, energijoje.

Be Human Design labai sunku:
– realiai pakeisti sprendimų būdą
– išeiti iš perdegimo
– susireguliuoti ritmą

Tikras lūžis įvyksta tada, kai sistemos susijungia

Kai Human Design ir Likimo Matrica naudojamos kartu,
atsiranda visiškai kitas gylis.

Tada galima matyti:
– ne tik kaip gyventi, bet kodėl taip sunku
– ne tik kur tavo potencialas, bet kas jį blokuoja
– ne tik ką rinktis, bet kodėl vis dar renkuosi prieš save

Tai ne teorija.
Tai praktika.

Ir būtent čia prasideda įkūnytas pokytis, o ne dar viena savęs pažinimo banga.

Kodėl man svarbus šis holistinis požiūris

Dirbdama su žmonėmis matau vieną labai aiškų dalyką:
žmogui nereikia daugiau informacijos.

Jam reikia:
– saugumo būti savimi
– leidimo gyventi kitaip
– aiškumo be spaudimo

Todėl aš niekada neskiriu metodų.
Aš jungiu.

Nes žmogus nėra nei diagrama,
nei skaičių rinkinys.

Jis yra gyvas procesas.

Apibendrinimas

Jeigu jauti, kad:
– žinai daug, bet viduje vis dar sunku
– bandai gyventi „teisingai“, bet nejauti ramybės
– ieškai gylio, o ne dar vienos sistemos

Labai tikėtina, kad problema ne tu.
Ir ne metodai.

Problema – atskirtas matymas.

Kai kūnas, vidinė istorija ir sąmoningumas susijungia,
gyvenimas nustoja būti kova.

Jis tampa santykiu su savimi.